Dantų implantai

Šiuolaikinėje odontologijoje dantų eilių defektai labai dažnai atstatomi implantais. Naudojant implantus, galima išspręsti sudėtingas klinikines situacijas. Danties implantas – tai gaminys iš aloplastinės medžiagos, chirurginiu būdu įsodintas į žandikaulio kaulą, ant kurio fiksuojamas dantų protezas. Trūkstamus dantis atstatant dantų implantais nereikia šlifuoti gretimų dantų. Pagrindinės implanto dalys yra galva, kaklas ir kūnas, jos būdingos visų konstrukcijų implantams. Implantais galima atkurti įvairaus dydžio ribotus ir neribotus dantų eilių defektus, tačiau greta defekto esantys dantys turi būti visiškai sveiki. Jie taipogi taikomi, kai sumažėję ar nepakankami savų dantų atraminiai pajėgumai. Tik implantavimas gali visiškai atstatyti dantį, t.y. ne tik danties vainiką, bet ir šaknį. Prigijus implantui kaule, protezuojama – padaromas danties vainikėlis, tiltas. Ant implantų dažniausiai gaminami neišimami protezai, kurie prie atramų pricementuojami.

Dantų implantai:

1. pakeičia trūkstamus dantis;
2. padeda  išvengti gretimų sveikų dantų šlifavimo;
3. atkuria kramtymo funkciją;
4. leidžia kramtyti ir kalbėti nejaučiant diskomforto;
5. stabdo žandikaulio kaulo irimą;
6. pasiekiamas geras estetinis rezultatas;
7. patogūs ir saugūs – jie nejuda, negali iškristi.

Indikacijos dantų implantacijai:

1. Vieno ar kelių dantų defektai, kai greta defekto esantys dantys yra visiškai sveiki;
2. Didelės apimties riboti ir neriboti dantų eilių defektai;
3. Sumažėję ar nepakankami savų dantų atraminiai pajėgumai;
4. Bedančiai žandikauliai (blogas pilnų išimamų protezų stabilumas ir fiksacija, padidintas gleivinės jautrumas ir išreikštas pykinimo refleksas, išimamųjų protezų nepriimtinumas pacientui).

Kontraindikacijos dantų implantacijai:

• Vietinės:

1. Sąlyginės: kaulinio audinio patologija implantacijos vietoje, gingivitas, aktyvūs infekcijos židiniai burnoje, patologinis dantų nusidėvėjimas 2°-3°, stomatitas, šypsenos linija virš dantenų linijos, išsižiojimas nedidesnis kaip 35 mm, labai seklus burnos prieangis, gilus skandis, bruksizmas, žandikaulių bazinių lankų ryškus nesutapimas, žema viršutinio žandikaulio ančių dugno ir kišenių padėtis, žema nosies landos apatinė riba, malamasis kramtymo tipas bei paslanki gleivinė būsimoje implanto kaklo vietoje;
2. Absoliučiosios: bloga burnos higiena, buvęs veido kaulų spindulinis gydymas, okliuzinė trauma, atstumas nuo alveolinės ataugos iki antagonisto mažiau nei 5 mm, aktyvus periodontitas, kserostomija bei ribotas išsižiojimas.

• Bendrosios:

1. Sąlyginės: išeminė širdies liga, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas, mažakraujystė, gydymas kraujo krešėjimą mažinančiais medikamentais, osteoporozė, implantuotas elektrinis širdies stimuliatorius, nėštumas, rūkymas, alkoholizmas, nervų ligos bei psichikos sutrikimai;
2. Absoliučios: psichiškai nestabilūs pacientai be pakankamos motyvacijos, hemofilija, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, leukemija, sunkios kepenų ligos, aktyvūs piktybiniai augliai, dirbtiniai širdies vožtuvai, AIDS bei alergija medžiagoms iš kurių gaminami implantai.

Dantų implantavimo etapai:

1. Chirurginis etapas:  implantas įsriegiamas į kaulą, ant implanto užsukama speciali gijimo galvutė, po dviejų savaičių išimami siūlai, pacientas apžiūrimas, po to 3-6 mėnesius laukiama kol implantas įaugs į kaulą;
2. Ortopedinis etapas: prigijus implantui, pradedami protezavimo darbai.

Siekiant geresnių gydymo rezultatų, prieš ir po implantavimo pacientui akcentuojama burnos higienos svarba. Tinkamai implantų higienai reikia įvairių asmeninės burnos higienos priemonių bei gerų higienos įgūdžių. Bloga asmens burnos priežiūra, nereguliarūs vizitai pas odontologą ir burnos higienistą – tai priežastys, lemiančios periimplantito išsivystymą.

Mūsų klinikoje dantų implantacijos procedūrą atlieka burnos chirurgas Laurynas Jarutis.